About Ona Januleviciene

This author has not yet filled in any details.
So far Ona Januleviciene has created 353 blog entries.

Marijampolės kolegijoje išleista lengvųjų automobilių variklių oro pripūtimo agregatų studija

kovo 29, 2019|

„XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje gimusi ekologiškesnių vidaus degimo variklių gamybos koncepcija angliškai vadinama „Downsizing“ – matmenų mažinimas. Koncepcijos esmė – variklio darbinio tūrio detalių matmenų, masės, trinties nuostolių mažinimas nepabloginant variklio eksploatacinių savybių. Mažesnio darbinio tūrio varikliai sunaudoja mažiau degalų, dėl to mažėja CO2 emisija.“ – rašoma knygos „Lengvųjų automobilių variklių oro pripūtimo agregatai ir sistemos“ pratarmėje. Knygos autoriai: Marijampolės kolegijos lektorius Mindaugas Šnipaitis, UAB „Baltijos automobilių diagnostikos sistemos“ vadovas Paulius Mačerinskas ir turbokompresorių remonto ir gamybos įmonės technikos direktorius Saulius Stepulis, sako, kad ši  knyga skirta profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro transporto inžinerijos studijų krypties studentų savarankiškoms studijoms ir visiems susipažinusiems su vidaus degimo variklių veikimo principu: profesinio rengimo centrų ir technologijų mokyklų moksleiviams, automobilių servisų specialistams, atsarginių dalių prekybininkams ir net kai kuriems automobilių savininkams.

Marijampolės kolegijos lektorius Mindaugas Šnipaitis, vienas iš knygos autorių, papasakojo kas paskatino parengti knygą ir kodėl ji tokia svarbi.

 

Kaip gimė mintis parengti knygą ir kiek laiko truko šis darbas?

Mintis, kad reikalinga tokia knyga brendo jau seniai. Aukštosiose mokyklose apie 60%  studijų laiko skiriama studentų savarankiškoms studijoms. Kad šis laikas būtų efektyviai išnaudojamas, kiekvieno dalyko dėstytojas vienaip ar kitaip padeda studentams. Dažniausiai studentams pateikiamos nuorodos į esamus informacijos šaltinius, kuriais studentai gali naudotis.

Toli gražu ne visų dalykų dėstytojai gali pateikti konkrečias nuorodas. Ši problema ypač aktuali studijuojantiems transporto inžinerijos krypties studijų programose. Sparčiai tobulėja automobilių konstrukcija, juose naudojamos technologijos ir medžiagos. Savarankiškai spręsdami jiems pateiktas užduotis šiais klausimais, studentai daugiau laiko sugaišta ieškodami informacijos, o ne gilindamiesi į problemos sprendimą.

Šiuolaikiniai automobiliai neįsivaizduojami be variklių oro pripūtimo sistemų. Tokios sistemos dabar montuojamos praktiškai visuose lengvuosiuose automobiliuose. Susistemintos ir patikimos informacijos apie naujausius oro pripūtimo agregatus lietuvių kalba tiesiog nėra. Tikriausiai, dėl šios priežasties tarp automobilių savininkų ir servisų darbuotojų sklando daugybė neteisingų mitų apie oro pripūtimo agregatus ir jų valdymo sistemas.

Gilindamasis į naujoves šioje srityje supratau, kad be metodinės pagalbos studentai gali pasiklysti informacijos gausoje. Pasikalbėjau apie tai su geru savo ir kolegijos bičiuliu UAB „Baltijos automobilių diagnostikos sistemos“ steigėju ir direktoriumi Pauliumi Mačerinsku. Nusprendėme  pasidalinti savo patirtimi ir parengti mokomąją knygą apie lengvųjų automobilių oro pripūtimo agregatus ir sistemas.

Paulius kiekvienais metais aplanko praktiškai visas tarptautines automobilių ir jų serviso įrangos gamintojų organizuojamas parodas. Ten ne tik pristato savo įmonės produkciją, bet ir dalyvauja įvairiausiuose seminaruose, konferencijose, pokalbiuose su automobilių gamintojų atstovais. Tokiu būdu Paulius yra surinkęs unikalios, naujausios informacijos apie oro pripūtimo agregatus. Žinoma, absoliuti informacijos dalis – anglų kalba. Taigi, Paulius ne tik aprūpino mane naujausia informacija, bet ir padėjo ją tiksliai išversti į lietuvių kalbą.

Pradėję rengti mokomąją knygą supratome, kad mums vis tik trūksta specifinių teorinių ir praktinių žinių šiuo klausimu. Gilindamiesi į visas plonybes būtume sugaišę labai daug laiko ir vis tiek nebūtume tikri dėl pateiktos informacijos patikimumo. Dėl to pradėjome ieškoti žmogaus, galinčio prisidėti prie knygos rengimo. Tai nebuvo taip paprasta.

Surasti bendramintį padėjo Lietuvos automobilių dėstytojų ir mokytojų asociacijos prezidentas, VGTU, Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijos doc. dr. Alfredas Rimkus. Suprasdamas mūsų kilnius tikslus, Alfredas, asmeninių ryšių dėka, surado specialistą, jau dešimt metų dirbantį turbokompresorių eksploatavimo ir remonto įmonėje. Saulius Stepulis – UAB „Turbosytems“ inžinierius. Per gana trumpą laiką Saulius iš naujo sudėliojo mūsų medžiagą ir papildė ją taip, kad pateikiama informacija tapo lengviau suprantama ir tampriai susieta su praktika. Glaudžiai bendradarbiaujant visiems trims autoriams mokomoji knyga buvo parašyta per ketverius metus.  Taip pat noriu paminėti, kad prie knygos kūrimo prisidėjo ir Marijampolėje įsikūrusios UAB „Autoforumas“ direktorius Giedrius Naruševičius. Jo pateikta informacija apie naujausius oro pripūtimo agregatus ir jų kombinacijas, montuojamus BMW automobiliuose, buvo ypač vertinga.

Kam skirta ši knyga? Papasakokite plačiau apie knygos turinį.

Knyga skirta transporto inžinerijos studijų krypties profesinio bakalauro, bakalauro studentų ir profesinio rengimo centrų bei technologijų mokyklų automobilių remontininko specialybės moksleivių savarankiškoms studijoms.

Knygoje pirmiausia pagrįsta pripūtimo agregatų būtinybė šiuolaikiniuose varikliuose, pateikta informacijos šaltinių analize ir praktine patirtimi paremta, autorių sudaryta agregatų klasifikacija. Taip pat aprašyta tipinės oro pripūtimo sistemos dedamųjų dalių paskirtis ir veikimo principai.

Daugiausia dėmesio knygoje skirta populiariausiam oro pripūtimo agregatui – kompresoriui. Detaliai išnagrinėta visa turbokompresoriaus konstrukcija (guoliai, korpusai, sparnuotės, tepimas, aušinimas, keičiamos geometrijos turbinos), atkreipiant dėmesį į konstrukcinius skirtumus tarp dyzeliniuose ir Oto varikliuose naudojamų turbokompresorių, pateikta autorių sukurta oro slėgio reguliavimo būdų klasifikacija. Atskirai aprašytos dviejų, trijų ir keturių turbokompresorių oro pripūtimo sistemos, jų valdymo sistemų elementai. Knygoje rašoma ir apie mechaninius oro pripūtimo agregatus, kurie naudojami iki šių dienų. Vieni tokių – sraigtiniai kompresoriai, naudojami kai kuriuose Mercedes Benz iki 2011 metų gamintuose varikliuose. Kiti – Roots tipo kompresoriai, kurių atgimimas prasidėjo 2006 metais VW TSI tipo varikliuose. Šio tipo kompresoriai vėliau naudoti Audi ir Volvo automobilių varikliuose. Roots tipo mechaninis kompresorius bus montuojamas ir 2019 metais planuojamame gaminti Mazda variklyje

Su bendraautoriais taip pat pakankamai detaliai aprašėme seniai bandomus, bet tik 2017 metais serijiniuose automobiliuose kaip papildomus oro pripūtimo agregatus panaudotus elektrinius išcentrinius kompresorius. Išanalizavome tokių agregatų privalumus, plėtros galimybes, skirtingų gamintojų konstrukcinius ir technologinius sprendimus.

Knygoje yra aprašyti dar tik kuriami ir serijiniuose automobiliuose retai naudojami arba dar visai nepanaudoti oro pripūtimo agregatai ir jų kombinacijos. Tai Volvo Power Pulse technologija, Super–Turbo sistema, TurboClaw kompresoriai, padalinti elektriniai turbokompresoriai, elektromechaninis Eaton kompanijos oro pripūtimo agregatas.

Kiekvieno knygos skyriaus pabaigoje pateikiami klausimai savikontrolei. Juos dėstytojai gali panaudoti studentų ir moksleivių žinių vertinimui, užduočių rengimui.

Kas buvo sunkiausia rengiant knygą?

Sunkiausia buvo tada, kai knyga jau buvo parengta, bet trūko lėšų jos leidybai. Nors knyga atsipirko, tačiau leidybai reikalingas lėšas pritraukti buvo labai sunku. Džiaugiuosi, kad be jokių sąlygų paremti sutiko UAB „Autoaibė“ ir UAB „Senas miškas“.

Kuo išskirtinė Jūsų knyga?

Tai pirmoji knyga lietuvių kalba apie variklių oro pripūtimo sistemas. Joje analizuojamos ne tik šiuo metu eksploatuojamos, bet ir kuriamos bei bandomos naujos sistemos. Knyga buvo parengta kelių asmenų iniciatyva, ji nėra ES struktūrinių fondų gerai finansuojamo projekto dalis.

Ar jau turite artimiausių ateities planų, gal juose dar viena knyga?

Knygos autorių ir automobilių servisų atstovų nuomone, katastrofiškai trūksta metodinės medžiagos daugelio šiuolaikinių automobilių sistemų ir agregatų studijoms. Dėl to sudėtinga ne tik studentams, bet ir automobilių servisams, norintiems kelti savo darbuotojų kompetenciją ir konkurencingumą. Nemažai prie šios problemos sprendimų jau šiandien galėtų prisidėti ir šios knygos autoriai, jei tik kas nors galėtų surasti lėšų tokiems darbams.

Šiuolaikinės lingvistikos paskaita

kovo 26, 2019|

 

Kovo 25 d. Marijampolės kolegijoje vyko KSU profesorės, dr. Jolantos Zabarskaitės paskaita. Užsiėmime dalyvavę Vaikystės pedagogikos ir Verslo anglų kalbos studentai diskutavo apie kalbos technologijas ir internetą, komunikaciją socialiniuose tinkluose, kalbos vizualizavimą ir kitus šiuolaikinės lingvistikos aspektus. Juk dirbtinis intelektas, robotika – tai taip pat kalba!

 

Profesorė išreiškė įsitikinimą, modernaus požiūrio į kalbą grūdas Suvalkijoje turi išpurentą dirvą. Susitikime dalyvavusios lektorės R. Kasiliauskienė, V. Balickienė dėkoja profesorei už įdomią paskaitą.

 

Marijampolės kolegijos informacija

 

Prisiekė Marijampolės kolegijos direktorė

kovo 25, 2019|

 

Kovo 22 d. Marijampolės kolegijoje vyko direktorės Alės Murauskienės inauguracijos iškilmės. Svečiai kartu su kolegijos bendruomene tapo aukštosios mokyklos istorijos liudininkais.

Savo priesaikoje direktorė Alė Murauskienė pasižadėjo gerbti ir branginti visus kolegijos bendruomenės narius, ginti kolegijos teises, grindžiamas savivaldos principu ir akademine laisve, rūpinantis Kolegijos klestėjimu ir bendruomenės gerove, tinkamai atstovauti ir garsinti Marijampolės kolegijos vardą Lietuvoje ir už jos ribų.

Marijampolės kolegijos insignijas ir įgaliojimus direktorei įteikė kolegijos tarybos pirmininkė prof. Dr. Snieguolė Matulienė. Sveikindama direktorę S. Matulienė džiaugėsi, kad taryba išrinko pačią geriausią kandidatę.

2018 m. lapkričio 22 d. paskalbtame viešame konkurse eiti VšĮ Marijampolės kolegijos direktoriaus pareigoms dalyvavo trys kandidatai. Konkurso laimėtojas paaiškėjo 2019 m.  sausio 23 d. Marijampolės kolegijos tarybos posėdyje. Ja tapo tuometinė Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Alė Murauskienė. 5 metų darbo sutartis su naująja direktore buvo pasirašyta š. m. vasario 25 d.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas Alei Murauskienei įteikė LKDK nario pažymėjimą ir sveikino tapus pilnateise LKDK nare. Pasveikinti Marijampolės kolegijos direktorės atvyko gausus būrys kolegijos socialinių partnerių. Teisėsaugos, švietimo, socialinės apsaugos, verslo ir kt. sektorių atstovai džiaugėsi jų įstaigose dirbančiais Marijampolės kolegijos absolventais ir tuo, kad kolegija nuo šiol turės ryžtingą vadovę.

Direktorė A. Murauskienė jau ėmėsi esminių, ilgai atidėliotų darbų. Direktorės iniciatyva buvo parengtos Marijampolės kolegijos kaitos strateginės kryptys kuriomis bus įgyvendintas regioninės kolegijos integruotas studijų modelis. Marijampolės kolegijos kaitos strateginėse kryptyse numatomi keturi uždaviniai: Regioninės kolegijos integruoto studijų modelio, atitinkančio regiono poreikius, įgyvendinimas, studentų skaičiaus stabilizavimas ir gausinimas, infrastruktūros naudojimo išlaidų optimizavimas, investicijų pritraukimas.

 

Marijampolės kolegijos informacija

 

Marijampolės kolegija ieškos galimybių pradėti jungtines studijas

kovo 20, 2019|

 

Marijampolės kolegijos administracija susitiko su svečiais iš Turkijos. Kolega Dogan Saltas pristatė Ardahan miestą ir Ardahan universitetą. Tuo tarpu Ilimdar Yalcin supažindino su Bingol miestu ir Bingol universiteto struktūra bei siūlomomis studijų programomis.

Diskusijoje buvo lyginamos studijų sąlygos Lietuvoje ir Turkijoje. Svečiai atkreipė dėmesį, kad Turkijoje aukštasis mokslas yra nemokamas, o studentas netenka galimybės studijuoti, tada kai neišlaiko 3 dalykų egzaminų.

Susitikime buvo sutarta ieškoti galimybių pradėti jungtines studijas su Ardahan universitetu.

Marijampolės kolegijos informacija 

 

 

Kovo 20 – pasaulinė Žemės diena

kovo 20, 2019|

Kovo 20 dieną minima pasaulinė Žemės diena arba astronominis pavasaris. Diena ir naktis vėl tampa tokios pat trukmės.

1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Žemės dienos simboliai – tai Žemės planetos atvaizdas, medis, gėlės, lapai, vaizduojantys augimą, atliekų rūšiavimo simbolis. Žemės dienos spalvos – natūralių tonų, pavyzdžiui, visi žali, rudi, mėlyni atspalviai. Žemės vėliavą sukūrė amerikietis Johnas McConellas. Ji vadinama visų žmonių, žemės gyventojų, vėliava. Abiejose vėliavos pusėse vaizduojamas Žemės nuotrauka iš kosmoso tamsiai mėlyname fone. Vėliava gaminama iš perdirbamo, orų pokyčiams atsparaus poliesterio.

Visoje Lietuvoje šiandien vyks įvairiausių Žemės dienai skirtų renginių. Juos organizuoja aplinkos apsaugos institucijos, savivaldybės, aukštosios ir bendrojo lavinimo mokyklos, visuomeninės organizacijos.

Idėjos, ką galima nuveikti Žemės dieną:

  • Apsilankyti knygyne arba bibliotekoje ir išsirinkti knygą apie gamtą arba aplinkos taršą arba pažiūrėti dokumentinį filmą ekologine tema. Perskaičius knygą pasidalykite savo mintimis su kitais. Paskatinkite kuo daugiau žmonių domėtis tais pačiais dalykais. Galima parašyti atsiliepimą apie knygą arba filmą internete. Keletas filmų, tinkančių Žemės dienai: 1990 metų „Šokis su vilkais“ („Dances with Wolves“), 2007 metų „Atgal į gamtą“ („Into the Wild“) ir 2009 metų „Poveikio nedarantis žmogus“ („No Impact Man“).

  • Apsilankyti kokiame nors gamtos muziejuje (pavyzdžiui, gyvūnų, jūrų, botanikos), nacionaliniame parke arba bent pasivaikščioti miesto parke ar vietinių apylinkių miškuose.

  • Pasidomėti aplinkos taršos problemomis gyvenamoje vietovėje. Pavyzdžiui, apie upių taršą, negyvas žuvis, šimtais išmetamas į jūros krantą, žvejybos ir medžioklės sezonus, ilgalaikę išsiliejusios naftos žalą aplinkai, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis ir t. t.

  • Apskaičiuoti, kiek atliekų palieka jūsų šeima per dieną ir per savaitę (kiek šiukšlių maišų arba kiek kilogramų išmetama į konteinerius). Pagalvoti, ką būtų galima ne mesti į šiukšlių dėžę, o perdirbti ir prikelti antram gyvenimui. Galbūt išmetame dar visai gerus daiktus, kuriuos būtų galima paaukoti arba padovanoti tiems, kuriems jų reikia labiau.

  • Pasivaikščioti po apylinkes ir surinkti šiukšles. Tvarkos akcijai reikės tik pasiimti šiukšlių maišų, pirštinių ir gerą nuotaiką. Galima suburti komandą. Tvarkyti aplinką visiems kartu bus smagiau. Be to, taip galima sutvarkyti didesnį plotą.

  • Pasidomėti, kokios medžiagos gali būti perdirbamos ir kur jas reikėtų mesti.

  • Surengti lėlių vaidinimą vaikams, kuriame vaizdžiai ir linksmai paaiškinti apie ekologines problemas ir klimato kaitą.

 

Parengta pagal LR Aplinkos ministerija, priekavos.lt, Vikipedija informaciją

Sporto psichologijos paskaita

kovo 19, 2019|

Šiandien Marijampolės kolegijoje savo vizitą tęsia kolegos iš Turkijos. Phd Ilimdar Yalcin,  iš Bingol universiteto, Fizinio parengimo ir sporto fakulteto Marijampolės kolegijos kultūros ir sporto industrijų vadybos studentams skaitė paskaitą apie sporto psichologiją. Paskaitoje buvo analizuojami įvairių futbolo žaidėjų pavyzdžiai.

Sporto psichologija skiriasi nuo kitų psichologijos šakų, jog negydo žmogaus sutrikimų. Šios mokslų atšakos pagrindinis tikslas yra reguliuoti sportininko psichologinį pasirengimą agresinėse situacijose, tirti nerimo, baimių ir jaudulio įveikimo principus, atleto elgseną varžybose, santykį su sporto aplinka, treneriais. Sporto psichologijos paskirtis sportininko potencialo vystymas, psichologinėmis priemonėmis.

Sporto psichologijos šalininkų teigimu atleto pasiekimai priklauso pagrinde ne nuo jo fizinės būklės, o nuo psichologinio pasirengimo.

 

 

Daiva: Marijampolės kolegija man buvo patogus pasirinkimas

kovo 19, 2019|

Marijampolės kolegijoje Įmonių ir įstaigų administravimą studijuojanti Daiva papasakojo, kad sprendimą mokytis gimtajame mieste esančioje kolegijoje lėmė galimybė pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Vieną vaiką auginančiai ir dirbančiai moteriai Marijampolės kolegija buvo ypač patogus pasirinkimas.

Į Kolegiją atvedė noras tobulėti

Daiva dirba sekretore Marijampolės meno mokykloje.  40 metų amžiaus moteris yra įgijusi sekretorės kvalifikaciją Marijampolės profesinio rengimo centre. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių kodėl nusprendė studijuoti Marijampolės  kolegijoje įvardijo norą tobulėti ir įgyti naujų žinių. Pašnekovė neslepia, kad apsispręsti padėjo ir tai, kad galėjo mokytis valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Studentė gavo 1 papildomą balą, nes yra baigusi tos pačios krypties profesinio mokymo studijas bei turi darbinės patirties pagal įgytą profesiją.

Visgi, Marijampolės kolegijos priėmimo tarnyba pastebi, kad 2018 metų priėmime  kolegijose liko neužimtos apie 4,5 tūkst. Valstybės finansuojamų studijų vietų, t. y. apie pusė visų tais metais kolegijoms skirtų valstybės finansuojamų studijų vietų.

Nustebino karjeros galimybės

Daugiau nei 10 metų sekretorės darbą dirbanti Daiva sako nustebusi kai sužinojo apie ypač plačias karjeros galimybes baigus Įmonių ir įstaigų administravimo studijas. Absolventai gali dirbti biuro administratoriais, personalo skyriaus specialistais, vadovo padėjėjais ir užimti kitas pareigas įvairiose verslo, mokslo, švietimo ir kultūros įstaigose bei visuomeninėse organizacijose. Praktinę patirtį jau sukaupusi studentė atrado ir naujų studijų dalykų, vienas tokių – buhalterinė apskaita. Anot studentės, pravertė išplėsti ir atnaujinti jau turėtas žinias, ypač įdomu buvo mokytis anglų ir rusų kalbų, informacinių sistemų bei dokumentų valdymo studijų dalykų.

Besidomintiems verslo ir viešosios vadybos mokslais Marijampolės kolegija siūlo rinkis net iš keturių šios krypties studijų programų: Buhalterinės apskaitos, Įmonių ir įstaigų administravimo, Kultūros ir sporto vadybos, Sveikatingumo ir grožio verslo.

Praktinės patirties dar neturintys studentai jos pasisems studijų Marijampolės kolegijoje metu. Marijampolės kolegijos studentai praktinius įgūdžius gali tobulini įvairiose privataus verslo, viešojo sektoriaus ir kitose įmonėse ar įstaigose. Taip pat studentai vis dažniau pasinaudoja galimybe Erasmus+ praktiką atlikti užsienyje.

 

 

Patogi mokymosi aplinka

Pašnekovė teigia, kad paskaitas lanko noriai, nes dėstytojai draugiški ir paslaugūs, o mokytis įdomu. Daiva taip pat dažnai užsuka į kolegijos biblioteką, kur randa visus reikalingus mokymosi išteklius. Studijas palengvina virtualioje mokymosi aplinkoje talpinama paskaitų medžiaga, kuri yra ypač išsami ir su visais reikiamais paaiškinimais. Moters nuomone, studentams Marijampolės kolegijoje sudarytos geros sąlygos, įrengtos laisvalaikio, sporto erdvės, veikia valgykla ir bendrabutis.

Keisti darbo neplanuoja

Studentė atskleidė, kad artimiausiu metu konkrečių planų dėl savo karjeros neturi ir esamo darbo keisti neplanuoja. Priešingai, tikisi, kad įgytos žinios leis dar geriau atlikti einamas pareigas. Tačiau, moters nuomone, ateityje prireikus ieškoti naujo darbo studijos kolegijoje ir aukštojo mokslo diplomas neabejotinai pasitarnaus.

Primename, kad tiesioginis priėmimas į valstybės nefinansuojamas studijų vietas Marijampolės kolegijoje vyksta nuo kovo 1d. Daugiau informacijos: www.marko.lt

Marijampolės kolegijos informacija

Tarpkultūrinės komunikacijos paskaita

kovo 18, 2019|

 

Šiandien vizitą Marijampolės kolegijoje pradėjo Dr. Dogan Saltas iš Ardahan Universitetas (Turkija). Anglų kalbos ir literatūros katedros dėstytojas bei Tarptautinių ryšių vice-koordinatorius kolegijos Verslo anglų kalbos studentams vedė paskaitą apie tarpkultūrinę komunikaciją.

 

Marijampolės kolegijos informacija

 

 

 

[/fusion_text]

Kovo 19 – Socialinio Darbo diena

kovo 18, 2019|

 

Kiekvienais metais trečiąjį kovo antradienį JT iniciatyva pasaulyje švenčiama Socialinio Darbo diena. Pagrindiniai šios dienos paminėjimo tikslai: atkreipti dėmesį į dalies žmonių neatitinkančias prigimtinio orumo būties sąlygas; pagerbti socialinio darbo profesionalus, kurie sudaro galimybes žmonėms išsaugoti jų vertę ir orumą.

Šių metų Pasaulinės Socialinio Darbo dienos pagrindinis šūkis: Žmonių santykių svarbos skatinimas. Socialinio darbo profesionalai (mokslininkai, praktikai, politikos formuotojai) skatina kurti ir atkurti pažeistus žmogaus ryšius su artimaisiais, veikla, institucijomis ir svarbiausia – pačiu savimi.

Būkite pasveikinti socialinio darbo profesionalai, studentai ir visi, kam nesvetimos socialinio darbo vertybės!

 

 

Socialinio darbo studijų programos komiteto pirmininkė

Kristina Dulinskienė

Studijų mugė Kijeve

kovo 15, 2019|

 

Kovo mėnesio pradžioje Kijeve vyko Studijų mugė „Study in Europe“, kurioje dalyvavo net 22 šalių aukštosios mokyklos, siūlančios Ukrainos moksleiviams bei studentams trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros bei doktorantūros – studijų programas. Mūsų šalį šioje mugėje atstovavo Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla ir Marijampolės kolegija.

Studijų mugės išvakarėse organizatoriai iš Vokietijos surengė visų dalyvių susitikimą, kuriame buvo galima artimiau susipažinti su kolegomis iš kitų šalių bei užmegzti naudingus ryšius tolimesniam bendradarbiavimui.

Studijų mugę aplankė mūsų šalies ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis ir komercijos atašė Sergejus Tichomirovas.

 

 

Pedagogikos, menų ir socialinio darbo katedros vedėja

Romalda Kasiliauskienė