Marijampolės kolegija šiuo metu įgyvendina projektą „Mikotoksinų poveikio mažinimo technologijų demonstravimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose“, kurio tikslas yra pademonstruoti inovatyvius greitus (angl. express) metodus, skirtus nustatyti ūkiuose užaugintuose grūduose esančių mikotoksinų kiekį, kurie naudojami atrajojantiems bei monogastriniams gyvūnams šerti, ir pristatyti mikotoksinų žalingo poveikio gyvūno organizmui ir gyvūninės kilmės maisto produktų kokybei valdymo priemones siekiant gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose.

Mišrios specializacijos, ypatingai šeimos ūkininkų ūkiai, vartoja mikotoksinais užterštas grūdines kultūras atrajojantiems (avys, ožkos) bei monogastriniams (kiaulės, triušiai, vištos, antys, žąsys, kalakutai) gyvūnams šerti ir taip nevaldo mikotoksinų žalingo poveikio gyvūno organizmui ir gyvūninės kilmės maisto produktų kokybei.

Lietuvos klimatinės sąlygos yra palankios pelėsinių grybų augimui grūdinėse kultūrose jų vegetacijos metu. Todėl grūdų nuėmimo metu derlius būna užterštas mikotoksinais. Siekiant užtikrinti maisto saugos grandinę, būtina tirti gyvuliams šerti skirtų grūdų užterštumą mikotoksinais. Mikotoksinų kiekybinis nustatymas, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis brangiai kainuojančios laboratorinės įrangos bei patyrusio personalo. Todėl ieškoma alternatyvių ir pigesnių mikotoksinų kiekybinių nustatymų metodų bei būdų.

Nustačius mikotoksinų kiekį pašaruose, būtina taikyti mikotoksinų žalingo poveikio mažinimo priemones. Šių priemonių esmė yra dvejopa: pirma – sumažinti mikotoksinų esančių grūduose patekimą į gyvūnų organizmą iki norminių ribų ir antra – sumažinti mikotoksinų absorbciją į gyvūnų kraujo apykaitą, kartu stiprinant gyvūno imuninės sistemos atsaką, panaudojant fitobiotinius preparatus, į mikotoksinų poveikį.

Pritaikius inovatyvias mikotoksinų žalingo poveikio mažinimo priemones galima valdyti produkcijos kokybę, gerinti atrajojančių ir monogastrinių gyvūnų reprodukciją bei siekti gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose.

Įgyvendinant projektą parengta parodomojo bandymo metodika, skirta mikotoksinų nustatymo ir valdymo technologijų, mokslo naujovių, pažangios patirties diegimui ir rodymui ūkininko ūkyje. Taip pat suburtos pasidalinimo patirtimi grupės ir organizuotas jų darbas, siekiant, kad tikslinė asmenų grupė periodinių susitikimų metu tarpusavyje dalintųsi informacija, patirtimi, vertintų ir aptartų realią situaciją, problemas, ieškotų sprendimo būdų, analizuotų ir lygintų tarpusavyje pasiektus rezultatus. Iš viso suburta 10 pasidalinimo patirtimi grupių įvairiuose šalies regionuose. Kartu atliekami parodomieji bandymai ūkininkų ūkiuose.

Ūkyje užaugintų grūdų mikotoksinų kiekiai nustatomi inovatyviais greitais (angl. express) metodais ir atsižvelgiant į gautus rezultatus parinktos priemonės bei būdai, siekiant sumažinti mikotoksinų žalingą poveikį avims, triušiams.

Bandymų metu atlikus ūkininko ūkyje auginamų gyvūnų būklės įvertinimą ir nustačius kokiais mikotoksinais yra užteršti pašarai, individualiai buvo parinktos mikotoksinų valdymo priemonės ir parengti šėrimo racionai. Vėliau buvo stebima gyvūnų būklė ir po bandymo atliekami pakartotiniai tyrimai ir matavimai. Parodomajame bandyme dalyvavę ūkininkai pirmiausia pastabėjo, kad tos gyvūnų grupės, kurioms buvo taikomos mikotoksinų valdymo priemonės, kailis labiau blizgėjo ir gyvūnai noriau ėdė pašarus, o gyvūnai vizualiai atrodė sveikesni.

Vyko parodomųjų bandymų rezultatų sklaida suorganizuojant informacinius renginius – lauko dienas ir praktinius-informacinius seminarus. Šiuose renginiuose dalyvavo ūkininkai, kuriems yra svarbu, kokiais pašarais yra šeriami jų gyvūnai. Lektoriai pristatė bandymų rezultatus, dalijosi patirtimi ir pastebėjimais. Mokymų dalyviai sutiko, kad žinios apie mikotoksinus ir jų valdymo būdus yra reikalingos ir naudingos, ypatingai besikeičiant klimato sąlygoms Lietuvoje. Ūkininkai pageidavo, kad panašūs mokymai vyktų ir ateityje.

Ūkininkai naudodami inovacijas ir technologijas pademonstruotas demonstracinių bandymų metu pagerino savo ūkių ekonominės veiklos rezultatus ir taip pat atsirado sąlygos modernizuoti ūkius, kartu jie gavo naujausių žinių, tapo konkurencingesni ir gali įvairinti savo veiklą.

Straipsnio nuoroda.

 

Projekto vadovė Ilona Kauzonienė,

projekto administratorė Irutė Matulaitienė