Kas yra verslas – aiški ir suprantama sąvoka kiekvienam, tačiau ką pagalvojote, perskaitę straipsnio pavadinimą? Kas yra socialinis verslas ir kaip jį atpažinti? Pradėkime nuo to, kad jei tradicinis verslo modelis rinką išnaudoja pelno siekimui, tai socialinis verslas stengiasi užpildyti nišą, kurios negali užpildyti viešosios paslaugos. Toks verslas yra skaidrus, atsakingas, vykdo ekonominę veiklą, tačiau pagrindinis tikslas ir dalis pelno turi būti nukreipti į socialinę misiją. Socialinio verslo tikslas matuojamas socialiniu poveikiu ir nauda visuomenei kuriant naujas darbo vietas, taikant socialines inovacijas, socialinę sanglaudą, mažinant socialinę atskirtį ir nelygybę, sprendžiant aplinkosaugos problemas.

Remdamiesi profesoriumi M. Yunus, išskyrėme svarbius socialinio verslo principus, kurie dar labiau sustiprina pastarojo naudą. Pirmasis ir svarbiausias principas yra susijęs su šio verslo misija – išspręsti tam tikrą socialinę problemą visuomenėje. Toks verslas yra finansiškai patvarus, nemoka dividendų, pelną skiria socialinės problemos sprendimui arba reinvestuoja į socialinio verslo plėtrą, veikia darnoje su aplinka, o darbuotojai gauna rinkos lygio arba aukštesnius atlyginimus, jų darbo sąlygos yra geresnės nė vidutinėje įmonėje. Verslas, siekdamas gauti finansavimą iš savivaldybės ar kitos valstybinės institucijos, turi parodyti savo veiklos pavyzdžius ir poveikį visuomenei, pademonstruoti jau nuveiktus darbus. Toks veiklos skaidrumo pateikimas daro teigiamą įtaką visuomenės pasitikėjimui privačia iniciatyva. Įvertinti socialinio verslo poveikį galima motyvuojant darbuotojus, sprendžiant aplinkosaugos problemas, vertinant socialinių paslaugų kokybę, garantuojant skirtingų socialinių grupių dalyvavimą visuomeninėse veiklose, užtikrinant socialinės atskirties mažinimo priemones, pažeidžiamų visuomenės narių integraciją į darbo rinką ir visuomenę, ugdant jų socialinius ir darbinius įgūdžius.

Konkretūs pavyzdžiai rodo, kad socialinio verslo įmonių daugėja ir jo poveikis visuomenei tik stiprėja. Vilniuje veikiantis salotų baras „Mano guru“ – socialinio verslo pavyzdys. Įmonė vykdo ekonominę veiklą – teikia maitinimo paslaugas, tuo pačiu tai yra socialinės misijos gerovė – vykdo darbinės reintegracijos programą (įdarbina priklausomybių turėjusius, iš įkalinimo įstaigų išėjusius asmenis). Kitas socialinio verslo pavyzdys – dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas „Humana“. Šio verslo pelnas yra skiriamas mokyklų statymui ir mokytojų kvalifikacijos kėlimui besivystančiose Afrikos valstybėse. „Jerry Bottle“ – socialinis verslas, Jungtinėje Karalystėje gaminantis ir parduodantis daugkartinio naudojimo buteliukus vandeniui. Visas pelnas yra skiriamas besivystančioms Afrikos šalims, siekiant didinti švaraus geriamo vandens prieinamumą gyventojams. „Socialinis taksi“ – socialinis verslas, teikiantis pavėžėjimo, transportavimo paslaugą žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Kaune, Zarasuose, Visagine ir Daugpilyje (Latvija). Paslauga veikia tokiu principu: 24 valandas per parą, sutartu laiku, atvyksta asistentas, kuris padeda patekti į moderniai pritaikytą automobilį, esant poreikiui paprasčiau ir patogiau išeiti neįgaliajam iš namų ar patekti į pastatą atvykimo vietoje.

Tai tik keletas gražių socialinio verslo pavyzdžių, kurie parodo, kad kuo geriau įmonė tenkina žmonių lūkesčius ir poreikius, tuo stipriau ji įsitvirtina visuomenėje, kuriai įtaką daro ne tik socialinių ar darbinių įgūdžių lavinimas, bet ir bendras įmonės įvaizdis, reputacija. Nekyla abejonių, kad būti tokios verslo įmonės, kurios misija ir pavyzdžiu sektų kiti, įkūrėju, vadovu ar dalimi, reikia turėti ypatingų žinių. Konkrečių verslo valdymo įgūdžių įgaunama ir socialinio verslo subtilybių išmokstama studijuojant Marijampolės kolegijoje Darnaus verslo vadybos, Tarptautinio verslo vadybos, Socialinio darbo, Buhalterijos ir kitas studijų programas. Šios žinios panaudojamos ir norint tinkamai pamatuoti planuojamo kurti ar kuriamo socialinio verslo  poveikį ir išsiaiškinti, kurios socialinio verslo veiklos naudingesnės. Dėl šios priežasties kolegijoje atlikome mokslinį tyrimą ir nustatėme, kad socialinės atskirties mažinimas daro didžiausią poveikį šiuolaikinei visuomenei, nes socialinės atskirties mažinimo priemonės užtikrina pažeidžiamų visuomenės narių integraciją į darbo rinką ir visuomenę. Suprantame, kad socialinis verslas nepajėgus išspręsti visų šiuolaikinei visuomenei rūpimų problemų, tačiau visada galima pradėti nuo vienos, svarbios mūsų krašto žmonėms ir taip padaryti dar vieną gerą darbą.

 

Živilė Myru, Marijampolės kolegijos Edukacinio aukštojo mokslo centro metodininkė, lektorė

Odeta Gluoksnytė, Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė, lektorė